- iširti
- iši̇̀rti vksm. Iši̇̀rk váltį iš srovė̃s.
.
.
iširti — 1 išìrti intr. 1. sugriūti, į dalis subyrėti: Vežimas išìręs, be pėdelių, be rungų Gž. Kibiras išìro KII368. Man ratai išìro, abrakai išbiro Jnšk. 2. išsiardyti (apie siūlus, drabužį): Prastas siuvėjas – siūlė išìrsta greitai J. Išyra siūlė… … Dictionary of the Lithuanian Language
iširti — 3 išìrti, ìširia, išyrė 1. tr. išplukdyti irkluojant: Valtį išìrk į krantą Prn. 2. refl. K išplaukti irkluojant: Išsiirsiu iš tos salos I. Ji norinti su juo išsiirti į marias I.Simon. 3. refl. prk. išsimušti, išeiti: Priešakyje tada buvo… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdriksti — išdrìksti intr. išplyšti, iširti: Žiuponėlio kešeniai viškai išdrìsko Sdk. Knygos išdrìsko, ištižo Užv. Kešeniaus pamušalas išdrìsko Ds. Išdrìsko jam skylė užpakalyje Š. Drapanomis piktomis ir išdriskusiomis turėjo vilkėtisi BPII385 386. |… … Dictionary of the Lithuanian Language
apirti — 1 apìrti intr. 1. apgriūti: Apìrus triobelė Rm. Pečius apìro Ėr. Žiūrėk, špūlė apìro (siūlai užgriuvo) Kt. Apirusi šeiva N. 2. truputį leistis iš siūlių, rykšti: Jau sermėga jo apìrusi J. irti; apirti; atirti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apskysti — 1. intr., tr. Rtr gausiai prisirinkti, užplūsti: Vei, ganyklos apskydusios nū krokančios, kruknojančios bandos MitI72(Klp). Apskydo kiaulių visi pašaliai Plng. Velniai apskydo visus kapus Šts. 2. intr. apiplūsti, aptekti kuo: Išblyškęs, visas su… … Dictionary of the Lithuanian Language
atirti — 1 atìrti intr. atsiardyti (apie siūlus, drabužį): Rankovę prisiūkiat, šitai atìro KlvrŽ. Siuvai siuvai, o tavo kešenius vėl atìro Lp. Siūlė atyra N. Ar diržiukas neprisiūtas, ar atìręs? Rmš. Pažasčiai atìrę OG320. | refl.: Atsiìro lopai nuo … Dictionary of the Lithuanian Language
atirti — 3 atìrti, àtiria, atyrė intr. atplaukti, irklais stumiantis; nuplaukti: Oi, ir atyrė jaunas bernelis juodamęje laively J.Jabl. | Prašė jį, idant atirtų maž nuog žemės DP287. | refl. K: Atsiir bernelis su marguoju luoteliu JD870. | Per tą laiką… … Dictionary of the Lithuanian Language
irti — 1 ìrti, ỹra (iñra, ir̃na, ìrsta), ìro intr. 1. griūti, byrėti į dalis: Molis ỹra, suiro J.Jabl. Sutapyk duoną, kad iñra kepant J. Graudi žemė neglaistos ant žambio, ale ìrsta ariant, t. y. skleidžias J. Muilas nedžiovintas lomomis ìrsta … Dictionary of the Lithuanian Language
irti — 3 ìrti, ìria, yrė 1. tr. varyti laivelį irklais, plukdyti: Valtį ìrti K. Irkit laivą (irkitės) čionai J.Jabl. Sesulę irsim, viešnelę irsim, margas skryneles pervožysim TDrIV13. Yrėjam liepė, kad irtų laivą nuo pakraščio BsPII300. 2. intr. DP78 … Dictionary of the Lithuanian Language
išaižyti — tr. K 1. išimti iš lukšto, išgliaudyti, išlukštenti: Eik padėt šabalbonų išaižyt Brž. Vaikai visą apačią žardo [žirnių] išaižė Ktk. Akacijų sėklos išaižomos iš ankštarėlių rš. | refl. tr., intr. MŽ, L, K Išsiaižyk žirnius (ankštis) ir valgyk… … Dictionary of the Lithuanian Language